Paskutinę savaitę prieš 4-ąjį bekelės automobilių modelių varžybų etapą drebėjo žemė po modeliuotojų kojomis. Patikimos ir nepatikimos orų prognozės žadėjo visko: nuo liūties su perkūnijom ir žaibais iki lengvo lietučio. Užtat naujoji miesto savivaldybė nežadėjo nieko. Užsiposėdžiavo tiek, kad, likus dviem dienom iki varžybų, dar nežinojome, ar keisis ir kaip keisis varžybų formatas. Galiausiai paaiškėjo – leidimas duotas tik vienai dienai. Šitai dar labiau „apkarpė“ ir taip negausų dalyvių sąrašą. Negausų, nes tvarkaraštis ir vėl sutapo su latvių, nes nemažai žmonių, kuriems priklausė važiuoti sekmadienį, dalyvauti šeštadienį negalėjo, nes... nes... taip jau nutiko.
Pagal išankstinę registraciją internetu trasoje turėjo varžytis 49 žmonės (įskaitant pasikartojančius keliose klasėse). Mažai. Ir ne pirmą kartą. Pikta lemtis (o gal pikti žmonės?) lėmė, kad atvyko vos 40. Ką gi, užteko ir tiek. Net namo beveik kaip po eilinės darbo dienos išsiskirstėme... Iš keturių „planinių“ naujokų sulaukėme dviejų - A. Krikščiūno „1/8 Buggy Electric“ klasėje ir M. Šlapiko „1/10 Electric Beginner“. Pirmajam sekėsi kaip daugeliui naujokų – nekaip. Vis dėlto, atėjus į tokią stiprią klasę, aukso medalio ant sidabrinės lėkštelės melsvais krašteliais tikėtis ir nereikėtų. Padėjo kiaulystės dėsnis – varžovų gedimai sudarė sąlygas būti priešpaskutiniu, o ne paskutiniu. Visai kitaip prasidėjo M. Šlapiko „karjera“: jis nuo pačios pirmosios kvalifikacijos laikėsi apie vidurį ir nusileido tik patiems pačiausiems, kurių senbuviais taip pat nepavadinsi.
